Pradėkime nuo istorijos

Potenciją didinančios priemonės minimos net senovės Egipto papirusuose, rašytuose 2000 m. pr. Kr. Europoje iki pat XVIII a. daugelis afrodiziakų receptų buvo kuriama vadovaujantis antikos medikų teorijomis. Pagal jas, aistrą žadinantis maistas privalėjo būti šiltas, drėgnas ir... pučiantis vidurius. Mat ryškiausias šios srities atstovas Klaudijus Galenas manė, kad žarnyno dujos skatina erekciją.

Pagal paslaptingąjį tikėjimą ženklais, afrodiziakais buvo laikomi moters ar vyro figūrą arba genitalijas primenantys produktai, pvz., nuodingo ir haliucinacijas sukeliančio augalo mandragoros šaknis arba austrės. Senovės Romoje buvo galima įsigyti meilės gėrimų, į kurių sudėtį įeidavo jūrų žvaigždžių, žmogaus kaulų čiulpų ir menstruacijų kraujo.

Žvelgiant iš mokslinės pusės

Seksologai teigia, kad seksualiai susijaudinti tik valgant kokį nors maisto produktą yra beveik neįmanoma, nes tiesioginio cheminio poveikio aistrai neturi nė viena natūrali medžiaga. Tačiau afrodiziakai gali psichologiškai žadinti geismą. Daugelis afrodiziakų tokiais laikomi todėl, kad savo forma primena intymiąsias vietas, pvz., austrės arba  bananai. Valgant šiuos produktus kyla minčių apie oralinį seksą. Be to, gardus maistas, ypač saldumynai, teikia malonumą. Seksas taip pat. Vienas malonumas gali pasąmoningai būti siejamas su kitu malonumu. Sekso siejimą su saldumu rodo tokie jo apibūdinimai kaip „saldus malonumas“ ir kiti.

Gundantis kvapų pasaulis

Nuo seno gundymo menui pasitelkiamas ne tik skanus maistas, bet ir aromatų galia. Mokslininkai, tyrinėjantys kvapus, teigia, kad kiekvieno žmogaus uoslė yra skirtinga. Tas pats kvapas vieniems gali atrodyti intensyvus, kitiems vos juntamas ir taip toliau. Kvapų suvokimo skirtumus lemia genetika ir kultūrinė aplinka, todėl prancūzai mėgaujasi pelėsinių sūrių aromatais, o japonai jų nepakenčia. Be to, jei kvapas siejasi su malonia patirtimi, jis bus patrauklus, o jei su bloga, gali tapti nepakenčiamas. Žmones jaudina labai skirtingi kvepalų aromatai. Tai visiškai individualu ir dažniausiai lemiama aplinkos. Prieš 200 m. gėlių kvapais kvėpinosi vyrai, o šiais laikais jie laikomi moteriškais. Dabar priimta, kad dailiosios lyties atstovėms patrauklūs gėlių, vaisių ir saldūs aromatai, vyrams – odos, tabako ir citrinų kvapai.

Labiau nei moters kvepalai jaudina pyragų kvapas

Amerikiečių tyrimas parodė, kad net pačių brangiausių sintetinių kvepalų aromatai seksualiai jaudina labai kuklų procentą vyrų. Kur kas labiau nei „Chanel“ vyrus masina maisto kvapai. Buvo matuojamas kraujo spaudimas skirtingus aromatus uostančių asmenų lytiniuose organuose. Nustatyta, kad pats seksualiausias kvapas vyrams yra moliūgų pyrago ir levandų aromato mišinys. Užuodžiant jį kraujo spaudimas varpoje padidėja net 40 %, o uostant populiarius kvepalus – vos 3 procentai. Moterų aistrai maisto kvapai nedaro tokios didelės įtakos, o kai kurie jo aromatai net mažina libido. Moliūgų pyrago ir levandų kvapų mišinys kraujo spaudimą moterų makštyje padidina 11 %, kiek labiau jas jaudina saldainių su likeriu kvapas (13 % didesnis spaudimas). Moterims susijaudinimą gali sumažinti vyšnių, ant laužo keptos mėsos ir brangaus vyriško odekolono kvapai.

Koks yra stipriausias afrodiziakas?

Tikriausiai paslaptingiausias seksualinis stimuliatorius – natūralus žmogaus kūno kvapas. Manoma, kad jo siunčiami signalai keliauja tiesiai į smegenis ir sukelia greitą emocinę reakciją, nors sąmoningai nesuvokiama, kodėl taip traukia kitos lyties atstovas. Kiekvienam žmogui būdingas išskirtinis kūno kvapas. Jį lemia genetika, fiziologija, vartojamas maistas ir higienos įpročiai. Visgi daugiausia įtakos jam daro ant žmogaus odos gyvenančios įvairios bakterijos, kurios suteikia kūno išskyroms tam tikrą kvapą. Kūno kvapų skirtumus lemia ir skirtinga hormonų pusiausvyra. Natūralų kūno kvapą slepia dažnas prausimasis ir parfumerija.

Feromonų paslaptys

Feromonai yra gyvūnų organizme besigaminantys cheminiai junginiai, skirti lytiniams partneriams atpažinti ir suvilioti. Daug mokslininkų diskusijų iki šiol kelia klausimas, ar žmonės, kaip ir gyvūnai, išskiria ir užuodžia feromonus. Manoma, kad jei žmonių feromonai egzistuoja, jie turėtų būti išskiriami krūtų, pažastų, genitalijų arba išangės liaukų, nes šiose srityse feromonų išsiskiria ir gyvūnams. Feromonai – natūralūs afrodiziakai.

Kvepaluose naudojami feromonai

Androstenonas. Tai steroidai, aptinkami vyrų ir moterų prakaite bei šlapime. Manoma, kad jis skleidžia dominavimo, bauginimo ir agresijos kvapą. Androstenono paskirtis – atkreipti dailiosios lyties atstovių dėmesį. Vienos moterys jo neužuodžia, kitoms jis primena vanilės arba net bjaurų šlapimo ar ilgai neplautų pažastų kvapą.

Androsteronas. Tai vyriškas lytinis hormonas, gaminamas sėklidėse. Jis padeda pabrėžti vyriškumą, dominuojančias lyderio savybes. Kartu skleidžia ne agresijos, o saugumo, globos ir patikimumo aurą ir skatina aplinkinių pagarbą.

Etiocholanonas vadinamas gėjų feromonu, nes jo daugiausia skleidžia homoseksualūs vyrai. Teigiama, kad moteris šis feromonas atpalaiduoja ir kelia pasitikėjimą jį skleidžiančiu asmeniu.

Kopulinas. Išskirtinai moteriškas feromonas. Teigiama, kad jis išsiskiria makštyje per ovuliaciją ir jį užuodžiantiems vyrams kelia aistrą, nes padidina testosterono kiekį kraujyje net 150 %.